kriokti

kriokti
1 kriõkti, -ia, -ė 1. intr., tr. Vdk, Sr bjauriu gerkliniu balsu šaukti, rėkti, bliauti: Nekriõk taip, kitame kieme girdėti Vkš. Ko tu čia krioki, ko ieškai priekabių? Mrj. Namiškiai priešingai kriokė: „Ūžkit, ūžkit, šokit!“ M.Valanč. Nekriõk taip baisiai, juk ir velnius iš peklos prikelsi! Kl. Parėjęs girtas kad pradės kriokt, tai išlakstom ir vaikai, ir aš Lkč. O kad vargšo darbininko karvė suės pagriovėje kokį žiupsnį žolės, įmanytų – nusprogtų bekriokdami LzP. Giedodamas bažnyčioj bene kriokei par daug, norėdamas savo balsą parodyti ir tuo pasigirti? P. [Smakas] baisiu balsu pradėjo kriokt, kad miesto ir aplinkinių gyventojų net langai išbyrėjo BsPIII51. Kad varnos medžių galūnėse kriokia, lis Kair. Kriokė varna par tris dienas – būs naujyna Šts. Gal vilties giedros, kad pelėdos kriokia vakarais . | Kriokė keista muzika A.Vien. Kad tie vargonai velniai kriõka – nėko negirdėt! ž. Jau čia per daug kriõkia ta radija Gs. | Vyrai pagiry kad kriõkia, tai kriõkia visokias dainas Vdžg. ^ Kuomet ožys kriokė, kad visas svietas girdėjo? (Nojaus laive) Grš. Veršiu nekriõkęs, jaučiu nebaubsi Plt. 2. intr. M miegant su garsu pro burną alsuoti, knarkti: Jis kai miega, tai baisiai kriokia Mrj.Kriokiu an viso lauko Vvs. Tu šiąnakt labai smarkiai kriokeĩ Vlkv. Labai gerklę užgulė, net čia girdėt, kap kriõkia Dkš. Kriokia kriokia visą dieną, kur ten ir lenda tas miegas! Pc. Tik spėjo užmigt, ir kriokia jau Ppl. Kiti žmonės miegodami labai kriõkia J(Ds). Tu, kai miegi, užčiaupk burną, tada knarksi; dabar taip baisiai krioki Pbs. Kriokia lyg baigdamasis Pnd. Teip jisai kriõkia, miega nuilsęs LB165. 3. intr. K sunkiai alsuoti, karkuoti, puškuoti: Ligonis kriõkia, kad serga J. Berniukas vėl pradėjo kriokti lyg stipriai, kietai įmigęs P.Cvir. Neštum ir tu net kriõkdamas, kad tik kas tau duotų Sdk. Ale jis dirbdamas kriõkia! Kt. Arklys pailsęs kriõkia J. Tas arkliukas vos paveža – net kriõkia Gs. Šyvis sunkiai kriokė, jo įdubę šonai kilnojosi, akys bailiai klaidinėjo P.Cvir. Žirgas persigandęs, net kriokdamas malkas parvežė namo BsPIII87. | Braškėjo kaulai jų ir kriokė plaučiai T.Tilv. Kriokia krūtinės, žmogus žmogų bado – lietuviai grumias su lenkais Kunrado! A1884,339. 4. intr. R185 kriūkti, mauroti, urzgėti: Kiaulė kriūkia, kriõkia KII175. Meška mru, mru, mru murmėdama ir kriokdama atsiliepė BsPII13. | Dūzgia ir kriokia mašinos J.Bil. Tokios kriokiančios bjaurybės (automobilio) dar nematė mano arkliai I.Simon. 5. intr. smarkiai ūžti, šniokšti: Debesis, jūros kriõkia prieš nepagadą J. Audra kas kartą smarkiau kriokė, kas kartą didžiau šėlo Žem. Debesis tebekriokė, bet iš visko galima buvo spėti jį praeinant P.Cvir. Pradėjo ežeras kriõkti ant pat viršaus (ant galvos) Brs. Nuejo vanduo net kriõkdamas Antz. Iš anapus kopų girdėti ūžimas – jūra kriokia I.Simon. Upelis kriõkia – girdėti toli J.Jabl. Čia ūžia pušynas, ten kriokia eglynas . 6. intr. balsu verkti, raudoti (ppr. apie vaikus): Juzukas per naktis krioks be mamos Žem. Tas vaikas kriõka ir kriõka: turbūt nesveikas Skd. Išgirdau bekriokant vaikus ir nubėgau Yl. Ans kriõka, kaip aš aną nutildysiu?! . Anam tiktų, ka į malką sukritę kriõktų KlvrŽ. Pasuopuok (pasūpuok) tą vaiką, rasi nekriõks Slnt. Nekriõk, maželi, nekriõk Slnt. Kelinta diena vaikas ausimis kriõka, o nėkas daktaro neveža Vvr. Pametęs piningus, nors kriok į abidvi sauji Šts. Kriõkė kol kriõkęs ir užmigo Šts. Savi pabengiau, vaikų (mirusių) bekriokdama Šts. Ko krioki kap smaugamas? Vkš. Kriokė gervelė, kriokė gervelė, krioks ir mano motušėlė, dukrą išleisdama (d.) Grz. 7. intr. kosėti: Kriokia kap džiovą gavęs Klvr. Vaikas kriõkė kriõkė per naktį, mat peršalo Upt. Šiandien vaikpalaikis jau ir vėl parsišaldė – visą vakarą kriõkia, dantų negalia uždaryti Trg. 8. tr., intr. prk. sunkiai nešti, tempti; sunkiai dirbti: Kriokiaũ kriokiaũ pirtin vandenį, net privargau Trgn. Ką tu čia kriokì taip? Žvr. Neguliam, ale i nekriõkiam kai juodi jaučiai Bsg. Visą gyvenimą kriokei, o kaip ubagas, taip ubagas (nieko neturi susitaupęs) Btg. 9. tr. prk. grobti, glemžti: Visą amžių kriõkė kriõkė turtą, atėj[o] smertis, brol, ir liko viskas Al. 10. tr. Plk prk. pasakoti, porinti: Žiemos vakarais senelis kriokia pasakas, o šeimyna klauso ir gėrisi Alvt. 11. refl. lakstytis, krėkintis (apie kiaulę): Kiaulė kriõkias Aln.
◊ šniõkščiant kriõkiant labai (norėti): Šniõkšdamas kriõkdamas norėjo mañ' vest, o dabar noria pamest Lnkv.
\ kriokti; apsikriokti; atkriokti; įkriokti; iškriokti; nukriokti; pakriokti; parkriokti; prakriokti; prikriokti; sukriokti; užkriokti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • kriokti — kriõkti vksm. Nekriõk taip, kitamè kiemè girdėti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kriokti — 2 kriokti, sta, o Kal žr. 2 kliokti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškriokti — 1 iškriõkti, ia (ìškriokia), ìškriokė 1. tr. verkiant išprašyti: Pati buvo iškriõkusi, kad nevažiuotų Ggr. 2. tr. išverkti, verkiant išbaigti (ašaras): Ìškriokė visas ašaras KlvrŽ. 3. intr. praverkti kurį laiką: Kaip pradėjo kriokti, ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gyvuliškai — gývuliškai prv. Gývuliškai kriõkti, baũbti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apsikriokti — 1 apsikriõkti, ia, apsìkriokė 1. apsiverkti, apsiašaroti: Apsìkriokiau išeidamas į karę Šts. | prk.: Apsikriokęs (aprasojęs) tas mano kastinys išejo Dr. 2. Brž pasikrėkinti (apie kiaulę). kriokti; apsikriokti; atkriokti; įkriokti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkriokti — 1 atkriõkti, ia, àtkriokė (atàkriokė) 1. tr. verkiant atgauti, atverkti: Ką atkriõksi, ką mačija, ka krioksi KlvrŽ. 2. tr. sunkiai ką atnešti: Ką čia mum tep atkriokì išsižiojęs? Alvt. Tik ir geras tas dėdė: mūs vaikam per šventes visą bandą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brūkštelėti — brūkštelėti, ėja ( ia), ėjo intr. 1. smarkiai pabraukti, patraukti: Brūkštelėk su ranka par pečių, ar šiltas? Skr. Su šluota brūkštelėjo porą kartų per gryčią, ir pabaigtas šlavimas Rm. | Brūkštelėsu (suduosiu) par ėdmenis, ir galėsi tuokart… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gargalinti — gargalìnti, ìna, ìno intr. karkti, kriokti: Gargalìna plaučiai – kap su ratais važiuoja Arm …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gargaliuoti — gargaliuoti, iuoja, iãvo, gar̃galiuoti, iuoja, iavo Erž, Gž, Ut 1. intr. kriokti, karkti, gargti: Jo krūtinė baisiai gargaliavo Pč. Na, tik tu kelk teip sunkiai, galėsi paskui gar̃galiuoti Žvr. Jam kad suveržė kaklą, net gargaliuoti pradėjo Mrj …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gargti — gar̃gti, ia, ė intr. 1. kriokti, sunkiai kvėpuoti, švokšti: Krūtinėj vis jo gargė, taip gargė, kad niekas neužmigom P.Cvir. Iš palinijo sklido gargianti vokiška komanda rš. Stemplė gar̃gia užkimus A.Baran. Motina prispaudžia ją prie savo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”